- verkauti
- vérkauti, -auja (-auna Dg), -avo FrnW, LKKI89, Dg, P.Skar, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, verkáuti, -áuja (-áuna), -ãvo 1. Glv, An, Brb, Vrn, Vs intens. verkti 1: Ko čia velnio vérkaut?! Lp. Pažiūro pažiūro [vaikas į svetimą] ir ima vérkaut DrskŽ. Ką gi daris šitas verkšliūnas, tai tik verkauna ir verkauna Nč. Nekenčiu našlelės dūsaujančios, našlelės vaikelių verkaujančių LMD. Pasãkai, mergele, pasãkai, dienele, kas graudžiai verkáuna rudenes čėselį? (d.) Brsl. Ar vis dar sūnaus vérkauni? Mrs. Tep kap vaikas vérkauna Dg. 2. LKKIX207(Dv), DrskŽ intens. verkti 3: Joj tep vérkavo, kad žemelė skirtųs Dbč. Kap vérkaudavo, kai laidojo! Vrn. Visas kapinynas tik skamba, kap ima vérkaut Kpč. Ir ašarų turėjau, ir žodžių turėjau vérkaut Alv. Parinko tokias moteras, katros moka vérkaut, kad vérkavo gražiai Rud. Negaliu dar̃ vérkaut, širdis pradeda plakt Kls. ║ LEXXV19, Mrc Už stalo vérkauna visokiais žodžiais Vlk. Vérkauja [nuotaka] – priverkia motiną, tėvą Žln. Jaunoj atsisveikindama vérkavo, o jei nemokėjo, samdė kitą Srj. Išvažiuojant iš kiemo nuotekulė verkauna LTR(Vs). Labai gailiai verkauna, vainikėlio reikalauna (iš senoviškų vestuvių oracijos) Nmn. Seniau nuotekos (jaunosios) prieš šliūbą vérkavo, o dartės ir pagrabe niekas nemoka vérkaut Dg. Mokinasi vérkaut, kap reiks ženytis Mrk. Kad būtau mokėjus vérkaut! Dbč. | Kur gegulė kukuoja, tę martelė vérkauna (d.) Kls. ^ Jeigu pelėda rėkia lyg verkaudama, tai gims mergos vaikas LTR(Auk). 3. DrskŽ, Vs intens. verkti 5: Žmogus dauges vérkauni, bijais, kas bus, kap gyvensi Rtn. Papratus vérkaut – ar jai gerai, ar šlektai Krok. Gerai gyvena, tik vérkauna Onš. Tiej vérkauna, ką turtų per akis turi Drsk. Neturiu mados skųstis, vérkaut, ką te! Kb. 4. NdŽ intens. verkti 8: Tupėjo paukštelė ant kiemo ir pati viena verkavo LTR(Ds). \ verkauti; apverkauti; išverkauti; paverkauti; priverkauti; suverkauti
Dictionary of the Lithuanian Language.